KREPŠINIS, KOKIO DAR NIEKAS NEMATĖ

Patobulinta religija

Krepšinis, kokio dar niekas nematė

Saulius Pivoriūnas

Nuo tos akimirkos, kai kanadietis profesorius Jamesas Naismithas Masačusetso universiteto sporto salėje pritaisė pintą persikų krepšį ir pradėjo su studentais į jį mėtyti kamuolį, daug kas pasikeitė. Taip paprastai 1891 metais buvo išrastas krepšinis, kurį lietuviai vadina antrąja religija. 

Tačiau per tą laiką daug sykių keitėsi ne tik taisyklės ir žaidėjų rezultatyvumas. Dabar mes šį nuostabų žaidimą galime stebėti visai kitaip, nei tai darė mūsų seneliai ar tėvai. Ir visa tai – dėl sparčiai tobulėjančių technologijų. 

Didžiosios permainos prasidėjo jau tą popietę, kai pakrapštęs galvą Naismithas nutarė nupjauti krepšio dugną – kad kamuolys galėtų iškristi. Paskui jie dar gana ilgai žaidė naująjį žaidimą mėtydami į pintą krepšį futbolo kamuolius, kol šeštajame dešimtmetyje buvo sugalvotas oranžinis kamuolys. Tada prasidėjo driblingo era, tačiau ne mažiau svarbu tai, kad žiūrovai ėmė geriau matyti patį kamuolį. Jis tapo visaverčiu žaidimo elementu. 

Palyginti jaunas sportas nuolat žengė koja kojon su technologijomis, nes šios leido pasiekti geresnių rezultatų aikštėje ir įveikti apylygį varžovą. Todėl krepšinio srityje gana anksti imta taikyti duomenų analizę. Kelyje į pergales ėmė lydėti matematika. 

Tai prasidėjo prieš kelis dešimtmečius, o dabar tapo neatsiejama bet kurios profesionalios ekipos veiksmų plano dalimi. Kuo daugiau duomenų, tuo geresnė analizė. Kuo geresnė analizė, tuo geresnes išvadas galima padaryti apie savo ir varžovų žaidimą. O tada jau trenerio strategijos ir išlavintų kūnų reikalas, kaip visa tai paversti pergale bei čempionų žiedais. 

Analizuojami komandiniai veiksniai, tačiau ne mažiau svarbūs ir individualūs žaidėjų pasiekimai. Ir tai jau ne tik sporto statistikos fanatikų reikalas. Šiais laikais, kai žaidimą žmonės stebi ne tik arenose ir per TV, bet ir mobiliuosiuose įrenginiuose, jų laukia dar nepatirti pojūčiai. NBA visose šalies arenose ketina įrengti visiškai naują vaizdo sistemą. Per kiekvienas rungtynes šešios kameros fiksuos kiekvieną žaidėją ir kamuolį – 25 kartus per sekundę. Per visą žaidimą susidarys daugiau kaip keturi milijonai informacinių vienetų, kuriuos realiu laiko apdoroja, susistemina ir išskaido galingi kompiuteriai. 

Treneriai, klubų vadovai ir žiūrovai gaus tiek duomenų apie žaidimą, kiek iki šiol niekam nepavyko surinkti. Sistemos nekantriai laukia ir patys žaidėjai, kuriems svarbu tiksliau žinoti savo rodiklius, nes, tai supratę, jie geriau suvoks, ką turi dar tobulinti. 

Naujausios kartos 3D judesio davikliai fiksuos žaidimą trimatėje erdvėje: šuolio aukštį, pagreitėjimą, pasisukimus, kybojimo ore akimirkas, riešų judesius, kamuolio trajektoriją. Tie, kurie supranta šių duomenų vertę, ko gero, laimės prieš visus kitus, vis dar tikinčius, kad krepšinis – tai tik talentas ir kibirai išlieto prakaito. 

Taip nepastebimai, bet sparčiai ir nuosekliai keičiasi technologijos, o kartu su jomis – sportas. Lietuvių taip mėgstamas krepšinis yra viena dinamiškiausių ir daugiausia duomenų generuojančių sporto šakų. Ar galite patikėti, kiek mikrodvikovų, susidūrimų ir kitų įdomybių bus pateikta jūsų dėmesiui, kai sistema veiks visu pajėgumu? 

Šis fantastiškas sportas taps dar įdomesnis, o mes visi būsime to proceso liudininkai. Tada beliks kartu su NBA gerbėjais sušukti: „Aš myliu šį žaidimą!“ 

Ką dėvėti, kad pataikytum? 

Amerikiečiai moka ir žaisti krepšinį, ir jį žiūrėti. Dabar jie jau spėjo pamėgti ir daiktus, kurie šį sportą daro dar taiklesnį, azartiškesnį ir sunkiau nuspėjamą. O tai, kas pasirodo JAV ir išlaiko populiarumo testą, būtinai kada nors atkeliauja ir iki mūsų. Taigi, amerikietiškosios krepšinio inovacijos pagal technologijų plėtros logiką. 

ShotTracker 

Lietuviškai tai skambėtų kaip metimų sekiklis. Ant kūno dėvimas mažas įrenginys, sekantis ir analizuojantis metiko judesius. Sistemą sudaro trys dalys: daviklis ant darbinės rankos riešo, jutiklis ant krepšio ir speciali programėlė. 

Kai krepšininkas meta kamuolį, daviklis išsiunčia signalą apie bandymą, o jutiklis registruoja sėkmę arba nesėkmę. Abu signalai atsiduria mobiliajame įrenginyje, kuriame esanti programėlė viską skaičiuoja, analizuoja ir leidžia padaryti atitinkamas išvadas. Kaip sakoma, nepataisysi to, ko gerai neišmatavai. Šis išradimas būtent tam ir skirtas. 

Hoop Tracker 

Dar vienas produktas, skirtas pagerinti snaiperių taiklumo procentą. Tai laikrodis, kuris, be kita ko, matuoja žaidėjo taiklumą, išsyk analizuodamas progresą bei išskirdamas silpnąsias vietas. Laikrodis sinchronizuojamas su metimų registratoriumi. Prieš treniruotę laikrodis segamas ant rankos, kuria nėra metama, o detektorius – ant lanko. Tereikia pasirinkti programą ir imti mėtyti. Sistema registruoja metimus, pataikymus ir lanko vibracijas prametus. Paskui viską suskaičiuoja, sukataloguoja ir pateikia metikui. Tegu daro išvadas pats arba pasitaria su treneriu. 

Nike + Basketball 

Krepšinyje svarbu ne tik metimai. Todėl šie specialūs garsaus gamintojo batai yra puikus išradimas matuojant, kiek aukštai atletai pašoka, kaip greitai jie bėga ir kiek jėgų išnaudoja. Į kiekvieną batą įmontuotas Nike + Pressure jutiklis fiksuoja judesius ir siunčia duomenis į mobilųjį įrenginį su specialia programėle. 

Fitbit Flex 2 

Tai nėra su krepšiniu tiesiogiai susijęs gaminys, tačiau dėl jo daug kas gali pasikeisti. 2017 metais rinką pasiekęs išmanusis laikrodis visų pirma padeda sureguliuoti miego funkcijas. O bet kuriam atletui poilsis taip pat svarbu, kaip ir rezultatas aikštėje. 

Fitbit Flex 2 automatiškai seka, kiek ilgai ir kaip kokybiškai miegojote. Galima nustatyti pageidaujamą tikslą ir priminimus, ramiai atsibusti nuo švelnaus žadintuvo garso. Statistiniai duomenys automatiškai perduodami analizei į mobilųjį įrenginį.