KOMPIUTERIS SU RATAIS. KADAISE JĮ VADINOME AUTOMOBILIU
Kada kompiuteris su ratais pakeis jūsų mėgstamą automobilį, tik laiko klausimas.
Vieną eilinį rytą apsimiegojęs Dalius įsėdo į savo automobilį. Jis pabudo tik paskutiniame posūkyje į darbą. Tada išlipo ir nuėjo skaityti paskaitos „Plastiko žala vandenynams, delfinams ir žmonėms“. Tuo tarpu jo automobilis išvažiavo ieškoti stovėjimo vietos ir ramiai prisiparkavo, praleidęs bobutes, einančias per perėją.Toks scenarijus nebepanašus į fantastinį filmą. Tai rytojus, kai mums nebereikės rūpintis vairavimu arba stovėjimo vietomis. Teliko išspręsti kelias problemytes, kurios galėtų trukdyti Daliaus ateičiai. Siūlome išanalizuoti technologijas, padėsiančias automobiliams tapti savarankiškiems. Jos jau šiandien pradeda keisti vairavimo įpročius.
BELAIDIS ĮKROVIMAS
Vartotojams dar nespėjus įsigyti belaidžių kroviklių savo telefonams,
BMW šiais metais išleido naują 5 serijos hibridą, kuris turi belaidžio
įkrovimo galimybę. Įprastiniai hibridiniai arba elektra varomi
automobiliai yra pakraunami į juos įdėjus pakrovėją. BMW idėja gerokai
paprastesnė. Tereikia savo namų garaže ant žemės palikti technologijų
prikrautą plokštę, kuri telpa tarp ratų. Grįžus į garažą, automobilio
sistemos padeda naviguoti tokia kryptimi, kad tinkamai sustotumėte virš
krovimo plokštės. Vartotojui patogu, nes nereikia rūpintis jokiais
laidais, o automobilis visada bus pakrautas. Pilnas baterijos įkrovimas
užtrunka apie 3,5 val. Tokias sistemas tikrai būtų nesunku įsivaizduoti
įdiegtas į verslo centrų aikšteles, miesto stovėjimo aikštelėse.
PAGRINDINIS KURAS – ELEKTRA
Elektros, kaip benzino arba
dyzelino pakaitalo, vartojimas turi nemažai privalumų. Elektra bus
vienas iš pagrindinių kuro rūšių. Puikus to įrodymas yra kelių svarbių
šalių ryžtas panaikinti naujų dyzelinių ir benzininių automobilių
pardavimus. Pavyzdžiui, Prancūzija skambiai paskelbė, kad nuo 2040-ųjų
išleis tokį įstatymą-draudimą. Naudodami elektrą sumažinsime triukšmo
lygį ir išmetamųjų dujų kiekį. Elektra varomi automobiliai gali
įsibėgėti iki miestui tinkamo greičio tiesiog per akimirką: dėl didelio
sukimo momento, kuris pasiekiamas vos paspaudus greičio pedalą. Kol kas
esminė tokių automobilių problema yra ribotas atstumas, kurį jie įveikia
pakrauti. Esame pratę automobiliu nuvažiuoti gerokai daugiau kilometrų,
nei šiuo metu leidžia jų baterijos. O prireikus paprasčiausiai
įsipilame kuro degalinėje. Deja, nors krovimo stotelių Lietuvoje
daugėja, tačiau jų tinklas nėra taip išvystytas, kad keliaujant ilgesnes
distancijas užmiesčiu nejaustume diskomforto. Tačiau rinkai palengva
pereinant prie elektromobilių ir hibridų, tik laiko klausimas, kada stotelės atsiras ten, kur mums patogiausia.
KAMEROS IR DAVIKLIAI
Davikliai ir kameros leis automobiliui
„matyti“ viską, kas vyksta aplink jį ir jame. Tai jam suteiks
savotiškas akis, kurios skirtos ne tik savininko saugumui, bet ir
komfortui užtikrinti. Jau senokai automobiliuose yra diegiami davikliai,
stebintys aplinką ir vidų. Aukštos klasės BMW automobiliuose rankos
mostais galima reguliuoti garsą. Nemaža dalis paprastesnių automobilių
(pvz.: „Ford Focus“, „Toyota Prius“, „Volkswagen Passat“, „Opel Astra“,
„Citroen C4“, „Skoda Superb“) turi sistemas, padedančias automobiliams
parkuotis patiems. Lyg to būtų negana, kai kurie gamintojai suteikia
galimybę vairuotojui išlipus iš automobilio jį pastatyti naudojant vos
kelis mygtukus, esančius ant raktelio. Tai gerokai palengvina šį kai
kuriems iš mūsų sunkiai išsprendžiamą galvosūkį. Negana to, kai kuriuose
prabangiuose modeliuose montuojamos kameros geba kurti 3D vaizdą, kuris
perteikiamas taip, lyg stebėtume automobilį iš šono. Ekrane savininkas
mato ne tik savo automobilį, bet ir viską, kas stovi arba juda aplink
nemenku atstumu. Tai padeda manevruoti aplinkoje, kur yra žmonių,
šaligatvių, gėlių vazonų ir kitų pavojingų objektų.
Nemažai darbo
išmanesni automobiliai atlieka ir stebėdami vairuotoją. Neišsigąskite,
tai saugumo tikslais. Jeigu ilgesnės kelionės metu automobilis pastebi,
kad jūsų akys po truputį merkiasi arba automobilis vis dažniau
užvažiuoja ant kelyje pažymėtų juostų, jis pradeda vairuotojui skleisti
garso ir vaizdo pranešimus. Dažniausiai tai būna pasiūlymai pailsėti
arba kavos puodelio simboliai.
Kameros ir įvairūs išorės veiksnių
davikliai bus vienas pagrindinių įrankių, kopiant į automobilių
piramidės viršūnę – visiško savarankiškumo ir autonomiško vairavimo.
AUTONOMIŠKI AUTOMOBILIAI
Tai
nenuginčijama ateitis, kurią mums jau pristatė nemažai fantastinių
filmų. Yra penki autonomiškų automobilių lygiai. 5 lygio automobiliai
stovi pačiame hierarchijos viršuje, bet tokių proto bokštų dar teks
palaukti.
„Tesla“, palyginus su konkurentais, jau turi aukštą
autonomijos lygį ir sugeba judėti ir net sustoti pats. Tiesa, kadangi
tai nėra pilnai autonomiškas automobilis, rekomenduojama šias funkcijas
naudoti greitkeliuose ir išlikti budriam, nors įdiegtos saugumo sistemos
pajėgios pastebėti avarinę situaciją ir saugiai sustabdyti automobilį.
Tačiau
„Tesla“ nėra vienintelis gamintojas, galintis pasigirti tokiais
protingais automobiliais. Prie šios kompanijos jau galėtume pridėti
„Audi“, BMW, „Cadillac“, „Mercedes-Benz“, „Infiniti“.
Turbūt laikui
bėgant sąvoka „vairuotojas“ nebebus taip plačiai vartojama, nes visi
tapsime keleiviais. Vairuotojas bus jūsų didelis kompiuteris su ratais.
BELAIDIS DUOMENŲ PERDAVIMAS
Kadangi straipsnyje vėl
minėsime „Tesla“, tai nemažai pasako apie šios sąlygiškai naujos įmonės
novatoriškumą. Tai automobilių gamintojas iš JAV, puikus belaidžio
duomenų perdavimo naudojimo pavyzdys. Šiame automobilyje pagrindinis
vairuotojo įrankis yra milžiniškas ekranas centrinėje konsolėje, per jį
kontroliuojama daugybė automobilio funkcijų. Keliais prisilietimais
galite keisti ne tik radijo stotį, bet ir atidaryti duris, stoglangį,
judinti sėdynes ir kitaip valdyti automobilį. „Tesla“ turbūt pirmasis
gamintojas, kuris siūlo automobilio programinę įrangą atnaujinti tiesiog
jį prijungus prie interneto. Turime realų pavyzdį, kai, išnaudojant šią
galimybę, gamintojas sutaupė daug pinigų, o savininkai – marias laiko.
Įprastai automobilių gamintojams atradus problemą su jau išleistu
modeliu, tūkstančiai, kartais net šimtai tūkstančių automobilių
grąžinami į atstovybę tobulinti. Tačiau kai „Tesla“ atrado, kad kelios
klaidos programinėje įrangoje jų visureigyje „Model X“ gali trukdyti oro
pagalvių funkcionalumui, vairuotojams užteko atsisiųsti atnaujinimą
internetu. Automobiliams tampant vis labiau priklausomiems nuo
elektronikos, ateityje programinės įrangos atnaujinimai taps itin
svarbūs.
Tikėtina, kad automobiliai bus pilnai autonominiai ir
priklausys vienai arba kelioms eismo sistemoms – teoriškai tai turėtų
labai sumažinti avaringumą. Tuomet liks tik užjausti draudimo
kompanijas... Šviesoforai ir kiti eismą reguliuojantys prietaisai
komunikuos su kiekvienu automobiliu. Tai pakankamai realu, nes jau dabar
jie sugeba atpažinti kelio ženklus ir perspėti vairuotoją, kai šis
viršija leistina greitį. Taip pat vyks duomenų kaita ir tarp pačių eismo
dalyvių, siekiant kuo efektyvesnio judėjimo ir mažo avaringumo. Jau
dabar trumpalaikės nuomos arba dalijimosi paslaugų automobiliai yra
matomi vartotojo aplikacijose, navigacijose ir priklauso bendrai
sistemai, todėl tuos automobilius galime atrakinti mobiliuoju telefonu
ir kitaip valdyti.
LAUKTI LIKO NEDAUG
Kaip rodo automobilių istorija, įprastai naujausios technologijos pradžioje diegiamos į premium
segmentą. Apytiksliai po 5-erių metų tos pačios technologijos jau
atsiranda pigesniuose modeliuose, tiesa, už nemenką papildomą mokestį.
Tačiau įvertinant jų reikšmę ir patogumą, vertė yra nenuginčijama. Po
dar 5-erių metų tos technologijos tampa rinkos standartu, prieinamu
masėms.
Todėl tik laiko klausimas, kada į darbą važiuosime kaip
pradžioje aprašytas Dalius. Saugiai ir beveik nevairuodami, nes už mus
tai darys kompiuteris ant ratų, kurį kadaise vadinome automobiliu.
Julius Šimkus, iliustracijos Algio Kriščiūno, nuotraukos gamintojų.