KADA NUSILEIS MANO TAKSI?
Sveiki, noriu užsisakyti taksi, Molėtai, trečias posūkis, miškuose prie raudonos trobos. Vyksim prie Rotušės eglės.“
„Laukite už 5 minučių. Ar kieme bus vietos nutūpti?“
Toks pokalbis gali įvykti jau už kelerių metų.
Vladas Lašas – tarsi gyvsidabris. Štai jis ugningai kalba apie galimybes Lietuvai idėjų konferencijoje Birštone, o kitą savaitę jau dalijasi nuomone naujų technologijų konferencijoje už Atlanto. Verslininkas, idėjų generuotojas ir svajotojas. Daugybės iniciatyvų autorius, tikintis Lietuvos galimybėmis technologijų pasaulyje ir darantis viską, kad „Tesla“ mūsų šalyje statytų elektromobilių gamyklą.
Į susitikimą Vladas atvažiavo išskirtiniu „Tesla X“
automobiliu, kurį smalsiais žvilgsniais palydi net visko matę
automobilių ekspertai. Panašiai kaip prieš 100 metų Kaune pasirodžius
pirmiesiems automobiliams, šią mašiną žmonės apžiūrinėja net tik
miesteliuose, bet ir didmiesčiuose.
„Lietuviai smalsūs ir darbštūs, –
sako Vladas, kai kalba pasisuka apie jo naują greitą elektrinį
automobilį, galintį po įkrovimo nuvažiuoti net 500 km. – Mes norime
patys išbandyti naujoves ir jas tobulinti. Dabar turime šansą atsidurti
tarp pačių veržliausių ir kūrybingiausių šalių.“
Kalbėjomės jam ką tik grįžus iš ateities technologijų ir idėjų konferencijos Vajomingo (Wyoming)
valstijoje JAV. Tiesa, ta ateitis jau visai čia pat, tai veikiau ne
idėjų, o pasikeitimo informacija ir konkrečių planų metas.
Tą dieną
technologijų pasaulis aptarinėjo „Tesla“ ir Space X“ įkūrėjo Elono Musko
pažadą, kad netrukus žmonės tarp miestų keliaus raketomis. Tą pačią
savaitę JAV automobilių pramonės milžinas GM paskelbė apie bepiločių
mašinų bandymus, o „Uber“ – apie jau užbaigtą netikrą miestą Pitsburge,
kur už vairo sėdintys manekenai jau išbando save vairuojančius
automobilius.
Skaitant šiuos pranešimus atrodė, kad tuoj peržengsime
dar vieną technologijų revoliucijos pakopą, o pokalbis su Vladu tik
sustiprino šią nuojautą.
Neseniai grįžote iš JAV, gal ten buvo progų dar sykį paraginti „Tesla“ vadovus apsispręsti Lietuvos naudai?
Iniciatyva
pakviesti kompaniją „Tesla“ statyti „Gigafactory“ akumuliatorių ir
elektromobilių gamyklą Lietuvoje išjudino mūsų visuomenę plačiai
diskusijai. Juk tai, kad pas mus atsirastų įdomių ir gerai mokamų darbų,
kuriančių didelę vertę, svarbu mums visiems Lietuvoje. Čia kaip sporte –
kai kalbame apie krepšinio čempionato auksą, puikiai suprantame, kad
reikia ruoštis, treniruotis, dalyvauti. Tada, net jei nepavyksta laimėti
aukso, lieka didelis įdirbis ir nauda visuomenei.
Tas pats su
„Gigafactory“ – net jei nebūsime pirmieji Europoje, šita kryptis
pasaulyje sparčiai vystysis, reikės ne vienos ir net ne dviejų tokių
gamyklų. Dalyvaudami diskusijoje, varžydamiesi dėl inovatyvių
technologijų investicijų, rasime stipriausias savo vietas ir tai, ką
unikalaus galime pasiūlyti pasauliui. Daugelis jau supranta, kad bus
pereita prie atsinaujinančių energijos išteklių ir elektromobilių, ir
tai įvyks greičiau, nei tikėtasi. Didėjant investicijoms ir pastangoms,
technologijos sparčiai pinga ir darosi vis prieinamesnės.
Vajomingo valstijos gubernatoriaus kvietimu
dalyvavau „apvaliojo stalo“ diskusijoje apie netolimos ateities bepilotį
skraidantį asmeninį transportą. Tai – vertikalaus pakilimo ir
nusileidimo autonominiai skraidantys aparatai, kurie remiasi
šiuolaikinėmis netriukšmingoms ekologiškoms technologijomis. Netrukus
tankiai apgyvendintose teritorijose bus galima nedidelius atstumus
įveikti būtent taip. Atsiras statmenai tiesiog iš specialių skraidančių
taksi aikštelių kylantys nedideli elektriniai aparatai, padedantys iš
taško A į tašką B nuvykti iki keturių žmonių grupėms. Tai leis
efektyviai išspręsti spūsčių problemas. Dabartiniai elektros varikliai
ir akumuliatoriai jau leidžia kurti tokius prietaisus, jie yra bandomi
ir tobulinami. Atrodytų, tai tolima ir fantastiška, tačiau taip nėra.
„Uber“, „Airbus“, „Google“ bei automobilių pramonė atidžiai analizuoja,
kaip tai įgyvendinti komerciškai. Skraidanti autonomiška transporto
priemonė, kažkuo panaši į vadinamąjį droną, tačiau galinti gabenti 1–4
žmones, galėtų būti naudojama miestuose po 7–10 metų.
Diskusija vyko
unikaliame kaimelyje – oro parke, kuriame namai pastatyti šalia pakilimo
tako ir prie kiekvieno jų yra angaras privačiam lėktuvui (kai kur ir
dviem). Daugelis dalyvių atskrido privačiais verslo klasės lėktuvais,
kai kurie net patys pilotavo.
Skraidantys taksi skamba puikiai, bet turbūt toks malonumas būtų labai brangus?
Tokie
aparatai bus intensyviai naudojami, ir kadangi jie per dieną atliks po
šimtą ar daugiau skrydžių, skrydžio kaina bus tik 2–3 kartus didesnė už
kelionės taksi kainą. O greitis visiškai kitoks.
Neseniai Vilniuje,
veždamas svečią automobiliu iš „Litexpo“ į viešbutį centre ir paskui į
oro uostą, užtrukau dvi valandas. O tai juk palyginti mažas miestas.
Skraidančius
aparatus jau bando Dubajus, mėgindamas pritraukti daugiau investicijų. O
susitikimas Vajominge parodė, kaip nuošali valstija gali skverbtis į
naujas perspektyvias sritis, ieškoti savo nišos, vilioti naujų
technologijų kompanijas. Jie sako, kad yra pasiruošę sukurti reikalingus
įstatymus, kad tokios transporto priemonės būtų taikomos pas juos. Tai
puikus pavyzdys mūsų šaliai. Jei norime naujų dalykų, turime pasitikėti
tais, kurie juos daro, kurie tarnauja visuomenės interesams.
Kita
vertus, valstybės institucijos turi būti atsargios, kad nepakliūtų į
pilkąsias zonas, kurios gali ir pakenkti. Reikėtų daugiau apie tai
diskutuoti ir rasti sritis, kuriose norime ir galime veikti.
Kokios tai sritys?
Mums
reikia vystyti smalsumo ir veiksmo kultūrą, nebijoti rizikuoti,
skatinti komandas daryti ir siekti geresnių rezultatų tose srityse,
kurios sparčiai keičiasi. Jei dirbsime tik nusistovėjusiose sferose,
kuriose nenusimato radikalių pokyčių, turbūt negalėsime aplenkti,
pavyzdžiui, vidaus degimo variklį puikiai ištobulinusių automobilių
gamintojų.
Bet galime konkuruoti pereinant prie elektrinių sistemų
ir savavaldžių automobilių. Čia mūsų startuoliai rastų nišas, kuriose
sukurtų didelę vertę.
Vairuojate vieną pažangiausių elektrinių
automobilių, jie Lietuvoje ne naujiena, bet daugumai vartotojų dar kelia
daug klausimų. Net jei tokį įperki, kaip susitaikyti su įkrovimo
nepatogumais?
Viskas priklauso nuo mūsų: kuo daugiau
elektromobilių atsiranda, tuo labiau plečiasi įkrovos stotelių tinklas.
Be to, kaip namuose įkrauname išmaniuosius telefonus, taip savo garaže
kiekvienas turi galimybę įkrauti ir elektromobilio akumuliatorius.
Daugeliu atveju įkrautos baterijos pakanka keliems šimtams kilometrų.
Tačiau tolimesnėms kelionėms tinklą Lietuvoje reiktų plėsti. Ypač ten,
kur vykstama tranzitu, iš Lenkijos per Baltijos šalis. „Tesla“ žada
netrukus pastatyti pirmą savo greito krovimo tinklo „SuperCharger“
stotelę Kaune, tačiau plėtra iš esmės priklauso ir nuo poreikių – jie
žiūri, ar Lietuva naudoja tas technologijas, kurias skelbiasi norinti
gaminti.
Štai Norvegija, susikūrusi savo gerovę iš naftos, dabar
ateities viziją sieja su atsinaujinančių energijos išteklių
technologijomis. Skatindama švarias transporto technologijas, Norvegija
tapo elektromobilių šalimi. Lietuvoje yra daug stiprių krovinių
pervežimo kompanijų. Kryptingai veikdami, galime tapti puikia rinka
dabar sparčiai kuriamiems elektriniams vilkikams.
Jūsų automobilis – tarsi eksponatas ant ratų, turbūt neatsiginate smalsuolių gatvėje.
Tai
labiau edukacinė nei susisiekimo priemonė man ir šeimai. Bet vos taps
prieinamesnė, viskas ims keistis. Būsimieji modeliai, pavyzdžiui, „Tesla
Model 3“, kainuos kelis kartus pigiau, ir juos jau užsisako lietuviai.
Nemažai tautiečių važinėja iš antrinės rinkos pirktais elektromobiliais
ir yra jais patenkinti.
Su savo „Tesla“ esu pavežiojęs daugiau nei
penkis šimtus žmonių ir visiems, net sustojusiems gatvėje pasižiūrėti,
mielai rodau ir pasakoju. Biržų miesto šventėje šalia senovinių beveik
100 metų senumo mašinų, stovėjo ir šita šimto dienų dar neturinti
„Tesla“. Negalėjau atsitraukti kelias valandas, vis prašė parodyti ir ką
nors daugiau papasakoti. Vadinasi, įdomu ir perspektyvu. To mums ir
reikia. Tai juk labiau kompiuteris ant ratų nei mašina, ji jau dabar
greitkelyje puikiai vairuoja pati. Tokie automobiliai pakeis mūsų
mobilumą, keliavimo įpročius ir miestų planavimą.
Laukia revoliucinės
permainos ne tik technologijose, bet ir vartotojų sąmonėje. Ateis
metas, kai savininko tuo metu nevežantis automobilis bus naudojamas kitų
žmonių reikmėms, o jam uždirbs pinigus.
Kokių pats tikitės naujovių ateityje?
Transporto
srityje yra labai įdomių projektų. Jau dvejus metus bendrauju su
greitojo transporto „Hyperloop“ technologijos kūrėjais. Tai prieš keletą
metų Elono Musko pasiūlyta vamzdinio transporto idėja. Vamzdyje vakuume
ant magnetinės pagalvės juda krovininė arba keleivinė kapsulė. Beveik
nėra trinties, todėl ji lekia apie 1200 kilometrų per valandą greičiu.
Kelionė tarp Vilniaus ir Kauno centrų truktų apie 8 min., iš Vilniaus
Varšuvą pasiektume per 30–40 min. Kartu su Suomijos vyriausybės ir
verslo atstovų delegacija buvau nuvykęs į Kaliforniją ir Nevadą, kur
„HyperloopOne“ kompanija sparčiai kuria šią technologiją. Suomiai labai
energingai vysto idėją, matydami didžiulį potencialą tapti šios
revoliucinės transporto sistemos diegimo, komercializacijos ir
projektavimo lyderiais Europoje ir pasaulyje. Mes, mūsų universitetai ir
verslas galime ir turime dalyvauti tokiuose pasaulio ateičiai
svarbiuose projektuose. Kaip pasikeistų mūsų galimybės bendrauti ir
bendradarbiauti, jei visos šalys aplink Baltijos jūrą būtų sujungtos
tokia „Hyperloop“ transporto sistema?
Naujoji Hyper-Hansa! Ne tik
suomiai aktyviai veikia šioje srityje – neseniai Estijos vyriausybė
sutarė su „HyperloopOne“ išnagrinėti šios technologijos pritaikymo
galimybes Estijoje.
Mums reikia ne laukti, kol tokias sistemas
kažkas kitas sukurs ir mes jas galėsime nusipirkti, mums reikia patiems
dalyvauti jas kuriant. Tai tikrai įmanoma – juk aviacijos eros pradžioje
lietuviai patys kūrė lėktuvus, darė aviacijos pažangai reikšmingus
dalykus. Naujos technologijos gimimo era suteikia naujų galimybių, tik
reikia noro. Asmeninių kompiuterių ir interneto eros pradžioje buvome
užsiėmę nepriklausomybės atkūrimu ir nelabai galėjome dalyvauti
kūrybiniuose procesuose. Bet dabar turime puikias galimybes būti
visaverčiais šių procesų dalyviais ir kūrėjais.
Liudas Dapkus, nuotraukos Vytenio Kriščiūno ir iš asmeninio herojaus albumo.